Seniai ugnikalniai buvo laikomi Liuciferio intrigomis arba kažkokia dieviška bausme, kuri krito ant Žemės gyventojų. Kitokia nuomonė apie tai, kas tai yra – Motina Gamta randa būdą, kaip sugrąžinti mus į realybę, kai tik žmonija tampa akla ir apimta išdidumo. Tačiau mokslas pateikė atsakymus į visus klausimus ir išsklaidė abejones. Vulkanai yra ne kas kita, kaip skylės Žemės paviršiuje, vedančios tiesiai į magmos rezervuarą, paslėptą po žemės paviršiumi. Žodis „vulkanas“ kilęs iš romėnų ugnies dievo – ugnikalnio – vardo.
Žemiau yra 10 aktyviausių ugnikalnių mūsų planetoje.
1. Mauna Loa (Havajai)
Pavadinimas „Mauna Loa“ havajiečių kalba reiškia „ilgi kalnai“. Jis užima daugiau nei 50% salos ploto ir yra didžiausias pasaulyje veikiantis ugnikalnis. Nuo 1843 m. jis išsiveržė 33 kartus, o paskutinis išsiveržimas įvyko 1984 m. kovo–balandžio mėnesiais. Didžiausia Havajų gyvenvietė Hilo nuolat yra katastrofiškų išsiveržimų zonoje. Mauna Loa buvo pavadintas dešimtmečio ugnikalniu, vienu iš šešiolikos ugnikalnių, nustatytų Tarptautinės vulkanologijos ir vidaus chemijos asociacijos.
2. Merapi kalnas (Indonezija)
Merapi kalnas, aktyvus ugnikalnis, aborigenų vadinamas Ugnies kalnu, išsiveržė 68 kartus. Jis yra ant Centrinės Javos ir Jogžakartos sienos. Merapi yra Ramiojo vandenyno ugnies žiedo dalis, kuriai yra maždaug 4 000 000 metų. Daugelis istorikų mano, kad būtent Merapi kalnas buvo atsakingas už indų Mataramo karalystės nuosmukį 1006 m. Javiečiai, ypač priklausantys vyresniajai kartai, tiki, kad dvasių karalystė yra ant Merapi kalno. Kiekvienais metais javos kunigas kyla į kalną aukoti, kad nuramintų kalno dvasią. 2010 metais įvykę mirtini išsiveržimai pareikalavo 367 gyvybių.
3. Taalo ugnikalnis (Filipinai)
Taalo ugnikalnis kadaise buvo kolosas, pakilęs virš jūros lygio 5800 m. Dėl gausių išsiveržimų jo aukštis sumažėjo. Tačiau Taal nereikėtų nuvertinti dėl savo mažo dydžio. Šiandien ugnikalnio aukštis siekia tik apie 300 m, tačiau pagal aukų skaičių jis pripažintas vienu pražūtingiausių. Vienas iš niokojančių išsiveržimų, įvykusių 1911 m., nusinešė daugiau nei 1400 gyvybių. Jis taip pat pelnė keistą pavadinimą – vienintelis pasaulyje ugnikalnis ežere, kurio viduje taip pat yra ežeras. Šis aktyvus Peleano tipo ugnikalnis, esantis Luzono saloje, lavos srautais išsiveržė 33 kartus. Taalas ir jo pėda yra populiari vieta, viliojanti, visų pirma, ekstremalių turistų.
4. Vezuvijaus kalnas (Italija)
Neapolio įlankoje Italijoje yra Vezuvijaus ugnikalnis, sunaikinęs Herkulanumo ir Pompėjos miestus. Vezuvijaus gimimas buvo dviejų tektoninių plokščių – Afrikos ir Eurazijos – susidūrimo rezultatas. Tai vienintelis aktyvus ugnikalnis žemyninėje Europoje ir šiuo metu jo potencialiai pavojingoje zonoje gyvena apie 6 000 000 žmonių. 1841 metais buvo įkurta Vezuvijaus observatorija – ugnikalnių stebėjimo centras.
5. Jeloustouno kaldera (JAV)
Magmos sluoksnio, esančio po Jeloustouno nacionaliniu parku, pakanka, kad būtų galima bijoti supersunaikinimo. Rezervuaro matmenys yra tiesiog gigantiški – 80 km ilgio ir 20 km pločio, ką nulemia 2013 metų žemės drebėjimų duomenų analizė. Vidutiniškai Jeloustouno kaldera kasmet patiria 1000–2000 žemės drebėjimų. Jungtinių Valstijų Jeloustouno ugnikalnių observatorijos (USGS) mokslininkai nerado jokių konkrečių tokios veiklos įrodymų. Tačiau jei išsiveržimas įvyks, jis sunaikins du trečdalius JAV gyventojų. Jutos universiteto mokslininkai mano, kad tai „viena didžiausių bombų pasaulyje“.
6. Sakurajima (Japonija)
Sakurajima pažodžiui išvertus iš japonų kalbos yra vyšnių žiedų sala. Šis stratovulkanas turi tris viršūnes – kita-dak (šiaurinė viršūnė), naka-dak (centrinė viršūnė) ir minami-dak (pietinė viršūnė). Kalnas yra Kagošimos įlankos dalyje, žinomoje kaip Kinkyu-wan. Bristolio universiteto mokslininkai teigia, kad ugnikalnis Kiušiu saloje kelia vis didesnę grėsmę. 1914 m. ugnikalnio išsiveržimas pareikalavo 60 gyvybių ir sudegino 3000 namų. Išsiveržimas sukėlė piroklastines sroves, kurių temperatūra siekė iki 1000 laipsnių Celsijaus, kurios sunaudojo viską, kas buvo jų kelyje.
7. Ulawunas (Papua Naujoji Gvinėja)
1700 metais tyrinėtojas Williamas Dampieris atrado Ulawuno ugnikalnį, iškilusį virš vandens paviršiaus. Nuo tada jis 22 kartus išsiveržė lavos srautais ir nusinešė tūkstančius gyvybių. Aktyviausias ugnikalnis Bismarko salyne Papua Naujojoje Gvinėjoje Ulawun yra 2334 metrų aukščio. Jis paprastai žinomas kaip Tėvo ugnikalnis, nes jis yra didžiausias iš visų kaimyninių ugnikalnių. Ulavunas taip pat įtrauktas į dešimtmečio ugnikalnių sąrašą.
8. Galeras (Kolumbija)
Dažniausiai aktyvus ugnikalnis yra Galeras, kalnas Kolumbijoje. 1993 metais jo išsiveržimas pražudė grupę turistų ir mokslininkų, tyrinėjusių kraterį. 2002 m. išsiveržimo metu buvo juntama daugybė drebėjimų, o 2005 m. lapkritį dėl išsiveržimo buvo evakuota 9 400 žmonių. Iš viso įvyko 10 stiprių išsiveržimų, paskutinis – 2010 m.
9. Nyiragongo (Kongo Demokratinė Respublika)
Virungos nacionaliniame parke esantį Nyiragongo kalną dengia du seni ugnikalniai – Baratu ir Shaeru. Jo pavojus žinomas visoje Afrikoje, nes ugnikalnis išsiveržė lavos srautais 34 kartus. 2002 m. išsiveržimas sudegino šimtus žmonių, o apie 400 000 buvo evakuoti. Kalno papėdėje yra Gomos miestas, kurio gyventojams gresia mirtinas pavojus. Niyragongo kalnas vadinamas Viduržemio jūros švyturiu, nes jame vyksta nuolatiniai lavos sprogimai.
10. Eyjafjallajökull (Islandija)
Islandija yra turtingiausia ugnikalnių vieta pasaulyje, o Eyjafjallajökull yra garsiausia tarp jų. Šis ugnikalnis yra visiškai padengtas ledo dangteliu. Paskutinį kartą jis išsiveržė lavoje 2010 metais ir keliems mėnesiams sutrikdė oro susisiekimo tvarkaraštį bei maršrutą, ko nebuvo nutikę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau mokslininkai atrado ir teigiamą šio išsiveržimo momentą. Geležies kiekis vandenyno vandenyje padidėjo, todėl padėjo išsaugoti keletą gyvybės formų. Po 25 kilometrų nuo Eyjafjallajökull dažnai išsiveržia kitas ledyninis ugnikalnis Katla.
