Turizmas

8 šalys, kurių nebėra

Istorija žino daugybę šalių, kurios susivienijo, dalijosi ir keitė pavadinimus, kai kurios iš jų gyvavo gana trumpai. Dauguma valstybių jau pakeitė savo pavadinimą ar formą dėl pastarųjų karų, vykusių 90-aisiais. XX amžiuje daugelis tautų sugebėjo susijungti dėl išsivadavimo karų ir judėjimų.

Pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Vietnamas, kuris 1976 m. vėl sugebėjo tapti viena šalimi. Tačiau yra ir šalių, kurios visai nustojo egzistuoti.

1. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS)


SSRS yra viena galingiausių kada nors egzistavusių valstybių. Jis susikūrė 1922 m. gruodžio 22 d. ir yra šiaurinėje Eurazijos dalyje. Paskutiniais savo gyvavimo metais SSRS sudarė 15 Europos ir Azijos valstybių, kurioms vadovavo šalies sostinė Maskva. Sovietai užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal plotą ir buvo komunizmo plitimo centras.

Supervalstybė Šaltojo karo metais susidūrė su JAV, dėl to kitos šalys gyveno ant parako statinės, nes konfliktas galėjo išsivystyti į tikrą branduolinę konfrontaciją. Tačiau tokios šalys kaip Kuba, Kinija ir Vietnamas palaikė draugiškus santykius su sovietais ir sulaukė iš jų pagalbos. SSRS žlugo 1991 m. gruodį, o dauguma jai priklausančių šalių įgijo nepriklausomybę.

2. Jugoslavija


Jugoslavija buvo pietinėje Europos dalyje ir egzistavo daugiau nei pusę XX amžiaus. Jai priklausė dabartinės: Kroatija, Slovėnija ir Serbija, kurios gavo autonomiją žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai. Jugoslavija susikūrė 1918 m. liepos 13 d. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir taip pavadinta dėl savo geografinės padėties ir nacionalinės kilmės.

Jugoslavija buvo oficialiai pripažinta ambasadorių konferencijoje Paryžiuje. Tačiau 1929 m. spalio 3 d. šalis pakeitė pavadinimą ir tapo Jugoslavijos karalyste. Ašies pajėgos netrukus įsiveržė į karalystę ir paskelbė ją savo teritorija, nors Jugoslavija 1941 ir 1943 metais pasiūlė dalinį pasipriešinimą. 1946 m. ​​Jugoslavijos Karalystė vėl pakeitė pavadinimą ir, atėjus į valdžią komunistams, tapo Federacine Liaudies Respublika. Prie jos buvo prijungtos Zadaro, Istrijos ir Rijekos teritorijos, kurios anksčiau priklausė Italijai.

1963 metais šalis paskutinį kartą pakeitė pavadinimą ir tapo Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika (SFRS). Dėl politinių ir ekonominių krizių protrūkio bei nacionalizmo klestėjimo šalis buvo padalinta į penkias dalis, tarp jų kilo konfliktas, vėliau pavadintas Jugoslavijos karu. Jugoslavija galutinai subyrėjo dėl NATO agresijos prieš tokias nepriklausomas valstybes kaip Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija ir ginčijama Kosovo teritorija.

3. Rodezija


Visą savo egzistavimo laikotarpį Rodezija buvo nepripažinta valstybė šiuolaikinės Zimbabvės teritorijoje, Pietų Afrikoje, ir buvo įkurta 1965 m. Valstybės sostinė buvo Solsberio miestas, kuris dabar vadinamas Harare. Šalis nustojo egzistuoti 1979 m., kaip ketino karalienė Elžbieta II, kai Zimbabvė tapo nepriklausoma valstybe.

4. Vokietijos Demokratinė Respublika


Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR), dar žinoma kaip Rytų Vokietija ir SSRS okupuota pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, buvo įkurta 1949 m. Šaltojo karo metu, tačiau sostinė Berlynas buvo padalinta į dvi dalis, o Vakarų Berlynas nepriklauso sovietų jurisdikcijai... 1948 metais sovietų valdžia Vokietijos komunistų vadus perėmė spalio 7 d., kai VDR buvo pripažinta nepriklausoma valstybe. Rytų Berlynas tapo VDR sostine nuo to momento, kai Vakarų Berlynas tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi.

Iki 1989 metų Rytų Vokietiją valdė Socialistų partija. Šalies žlugimas buvo siejamas su tokiais veiksniais kaip aukšto išsilavinimo jaunimo emigracija, atviri alternatyvūs rinkimai, daugybės politinės ir socialinės apsaugos struktūrų susikūrimas ir kt. Tačiau po kelerius metus trukusios VDR ir VFR konfrontacijos bei komunistinės sistemos žlugimo abi respublikos galutinai susivienijo sugriovus Berlyno sieną, todėl VDR 1990 metais nustojo egzistuoti.

5. Čekoslovakija


Čekoslovakija – valstybė Vidurio Europoje, įkurta 1918 m. spalio 28 d. Valstybei atstovavo dvi dominuojančios slavų grupės respublikos – Čekija ir Slovakija. Tačiau šalis buvo priversta tapti divizija 1939–1945 metais po nacių kariuomenės įsiveržimo į Čekoslovakijos teritoriją.

Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo metais šalis perėjo daug politinių ir ekonominių sienų, todėl daug nukentėjo. Po aksominės revoliucijos Čekoslovakija nusprendė taikiai padalyti į dvi suverenias valstybes, labai dominuojančias respublikas – Čekiją ir Slovakiją 1993 m.

6. Šiaurės Vietnamas / Pietų Vietnamas


1954 metais Vietnamas buvo padalintas į dvi valstybes, spaudžiamas tokių supervalstybių kaip SSRS ir JAV, kurių sieną lėmė Benh Hai upė. Šiaurės Vietnamą valdė komunistai, kurie buvo globojami sovietų ir Kinijos, o Pietų Vietnamą okupavo demokratai, kuriuos valdė JAV. Abi valstybės nustojo egzistuoti pasibaigus Vietnamo karui ir jas susijungus 1975 m.

7. Pietų Arabijos federacija


Pietų Arabijos federaciją 1962 m. balandžio 4 d. įkūrė 15 šalių, kurios atsiskyrė iš Didžiosios Britanijos protektorato. Po dvejų metų prie sąjungos prisijungė Didžiosios Britanijos Adeno kolonijos ir aukštutinis Alakijos sultonatas. 1967 metų lapkričio 30 dieną sąjunga buvo panaikinta, nes iš jos naudos gavo visi jos nariai.

8. Tuvano Liaudies Respublika


Tuvano Liaudies Respublika, iš dalies pripažinta nepriklausoma valstybe, buvo buvusios Rusijos imperijos protektorato teritorijoje ir buvo įkurta 1921 m. O prieš sulaukdama Rusijos palankumo, šalis priklausė Kinijos Čingų dinastijai. 1921 m. rugpjūčio 14 d., padedami RSFSR, bolševikai įkūrė Tuvano Liaudies Respubliką, kuri iki 1926 m. buvo žinoma kaip Tannu Tuva, o šalies sostinė iš Khem-Beldiro buvo pervadinta į Kyzyl.

Valstybės pavadinimas yra nuoroda į kalnų pavadinimą tose vietose. Dėl svarbaus jų vaidmens kare šalies parlamentas 1944 metų spalio 11 dieną išsiuntė prašymą, tačiau Tuvano Liaudies Respublika nepriklausomybės neįgijo, o tapo SSRS dalimi. Šalis buvo oficialiai aneksuota, todėl nustojo egzistavusi.

Rekomenduojame žiūrėti:

Informacinis vaizdo įrašas apie dideles tautas, kurioms nepasisekė turėti savo valstybės: